Jūsų pasiūlytos idėjos Lietuvai
Sveika ir saugi visuomenė
Iškelti Lietuvai strateginį tikslą siekti sveikos ir saugios visuomenės, siekiant, kad aukštus kokybės standartus atitinkantis maistas, buities priemonės būtų prieinamos kiekvienam vartotojui, o ne tik dideles pajamas turintiems asmenims. Tam būtina orientuoti šalies žemės ūkį, žuvininkystę, maisto ir chemijos pramonę į aukštus kokybės standartus atitinkančios produkcijos gamybą, plėtoti ekologišką ir tausojantį ūkininkavimą, agroekologiją, remti maisto ir buities priemonių technologijų kūrimą ir diegimą tiek stambioje pramonėje, tiek ir smulkiose įmonėse ar kooperatyvuose, orientuoti švietimo sistemą į bendro tikslo siekimą. Trumpinti ūkininkų pagamintos produkcijos patekimo kelią į mokyklas, darželius, ligonines, slaugos namus, kariuomenę, taip didinat pagamintos aukštos kokybės vietinės produkcijos rinką šalyje ir mažinant aukštą tokios produkcijos kainą.
3Pigūs ir visiems prieinami sveiki maisto produktai
Jau dabar kaip strateginį nacionalinį prioritetą turime matyti priemonių kompleksą, kuriomis galime sutrumpinti grandinę tarp augintojo ir vartotojo. Labai gerai, kad turime vis daugiau ekologinių turgelių, kuriuose vartotojas neapdorotą maistinę žaliavą perka tiesiai iš ūkininko. Tačiau tokios produkcijos kainos yra neišvengiamai didelės ir didžiajai visuomenės daliai – per didelės. Augintojų produkcijos kainas reikšmingai pakeis tik masto ekonomija. Masto ekonomijos efektui sukurti mūsų nedidelėje šalyje pakaktų trijų-penkių kooperacinių bendrovių, kuriose natūraliai užaugintos maistinės žaliavos virstų visaverčiais maisto produktais.
8Aukštos pridėtinės vertės žemės ir maisto ūkis
Šiuo metu Lietuvoje dominuoja žaliavinis žemės ūkis. Daugiausia eksportuojama grūdų ir kitų neperdirbtų produktų. Prognozuojama, kad iki 2050 m., palyginti su dabartiniu laikotarpiu, maisto produktų poreikis pasaulyje išaugs daugiau nei du kartus. Todėl Lietuvai yra aktualu kurti ir išlaikyti konkurencingą žemės ir maisto ūkį, kurti, gaminti ir realizuoti aukštos pridėtinės vertės produktus mokiuose pasaulio rinkose. Pelningai dirbantiems ūkininkams, žemės ūkio, maisto pramonės, aptarnaujančių agroverslą įmonėms reikės įvairių sričių darbuotojų, jiems bus galima mokėti patrauklus atlyginimus. Agroverslas bus vienu perspektyviausių sektorių investicijoms, didelė niša mokslo inovacijoms, aukštos kvalifikacijos specialistų, sugebančių kurti ir praktikoje taikyti pažangiausias technologijas darbo vieta. Šios darbo vietos bus gana tolygiai pasiskirsčiusios visuose Lietuvos regionuose.
9
Šimtmečio stadionas
Siūlau Vilniuje, ant Šeškinės kalno, vietoje nepastatomo stadiono, pastatyti Lietuvos šimtmečio stadioną už Lietuvos gyventojų paaukotas lėšas. Pavyzdžiui, Vyriausybė kreipiasi į Lietuvos gyventojus (verslininkus) ir prašo paremti stadiono statybą 100 + 1 euro auka. 1 euras nuskaitomas nuo kiekvieno LR gyventojo gaunamų pajamų, 100 arba daugiau savanoriška LR gyventojo auka. Kiekvieno paaukojusiojo 100 ir daugiau eurų piliečio vardas ir pavardė įamžinama ją užrašant ant žiūrovo kėdės atlošo. Taip pat stadiono tribūnas galima pavadinti Lietuvos regionų vardais. Vyriausybė organizuotų stadiono statybą ir užbaigtą stadioną išnuomotų iki 2118 m privačiam verslui su sąlyga, kad visi aukotojų pavardžių įrašai ir stadiono pavadinimas bus išsaugoti.
3Paskatinimas sugrįžus ūkininkauti
Idėja - galimybė lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės ūkininkavimo pradžiai ir atleidimas nuo žemės bei žemės nuomos mokesčio 3 - 5 pirmuosius ūkininkavimo metus - būtų paskatinimas užsienio lietuviams sugrįžti ir dirbti Lietuvoje.
4Sugrąžinkime žmones į kaimus - investuokime į ūkius
Sugrąžinkime Lietuvai žmones į kaimus. Skirkime žemės ir padėkime pritraukti investicijų į ūkius jose. Galime investuoti į ūkį, spartinti eksportą ir importą. Tai išspręstų daug dabartinių mūsų šalies problemų.
5Posodinkime kiekviename miestelyje vaismedžių sodus
Pasodinkime kiekviename miestelyje didelius vaismedžių sodus: slyvaičių, vyšnių, obelų, kriaušių, kad kiekvienas žmogus, šeimos galėtų ateiti kasdien ilsėtis, o ypač pavasarį, kai žydi, mėgautis vaizdais, kvapais, darytis asmenukes, o rudenį ragauti vaisius. Galima būtų ten organozuoti koncertus, renginukus, piknikus. Tai būtų traukos vietos kaip sakurų sodas, o dar ir poilsis, ir vitaminai. Tam reikėtų kviestis svanorius, moksleivius, organizuoti talkas.
12Atgaivinti kaimą ir ūkininkystę
Siūlau kiekvienai norinčiai ekologiškai gyventi ir ūkininkauti šeimai skirti 10 ha valstybinės žemės su sutartimi iki gyvos galvos, ūkio perleidimo vaikams teise, bet be pardavimo teisės. Atleidžiant sodybiečius ir jų atžalas nuo mokesčių už žemę. Suteikiant kiekvienai šeimai privažiavimą, namo iki 100 m2 ir ūkinio pastato projektą ir statybų leidimą bei vandens ir vandens valymo įrenginį, elektros įvadą, tris poras galvijų. Įpareigoti sodybiečius pasodinti 3 ha statybinio miško ateities kartoms, naudojamo šeimos reikmėms be teisės parduoti. Įpareigoti juos ūkininkauti nenaudojant cheminių taršų, o natūralias naudoti saikingai, vykdant valstybinį monitoringą. Įpareigoti 10 proc. produkcijos skirti į maisto fondą maisto produkcijos paskirstymui tarp vaikų ir senelių namų. Visą kitą produkciją ūkininkas galėtų pardavinėti esamomis ekonominėmis sąlygoms.
10Suvienodinti mokesčius ir ūkininkams
Ūkininkams reikėtų padaryti mokesčius tokius pačius, kaip ir kitiems Lietuvos piliečiams. Dabar ūkininkai moka gerokai mažesnius mokesčius į valstybės biudžetą ir, negana to, dar ir gauna visokias paramas. Tokias, kaip: tiesioginės ir netiesioginės išmokos už pasėlius, beakcizį kurą, kurį naudoja ne tik traktoriams ar kombainams, bet ir savo šeimos narių visureigiams. Mokėdami mažesnius mokesčius dar jie paprašo ir kompensacijų už lietų, o juk galėtų apdrausti pasėlius. Tik tada mes galėsime padidinti atlyginimus mokytojams, gydytojams ar kultūros darbuotojams, padidinti pensijas.
9
