115

Sukurti laimės ekonomiką, kuri siekia socialinio teisingumo ir aukštesnio visuomenės laimės lygio


Autorius - Gediminas Navaitis

Laimės ekonomika (Happiness economics) – moderni ekonominės ir socialinės teorijos bei praktikos kryptis. Tradicinė ekonomika siekia maksimalaus pelno, kurį tapatina su BVP (bendru vidaus produktu). Laimės ekonomika siekia didesnio socialinio teisingumo ir aukštesnio visuomenės laimės lygio, kurį tapatina su BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksu. Laimės ekonomikos šalininkai vadovaujasi nuostata – veiksmai, didinantys visuomenės laimę, didina ir jos turtingumą, nes laimingas žmogus sugeba daugiau sukurti. Todėl laimingų žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė. Laimės ekonomikos įgyvendinimas remiasi visuomenės, jos grupių laimingumo lygio matavimais. Laimės ekonomikos įgyvendinimas nėra vienas veiksmas, bet apima pokyčius daugelyje sričių. Svarbiausi veiksmai siekiant laimės ekonomikos: matuoti tai, kas svarbu, t.y. visuomenės laimės pokyčius, įtraukti BNL indeksą į valstybinės statistikos rodiklius; siekti socialinio teisingumo, kai turto gausėjimas tampa naudingas visiems, todėl progresiškai apmokestinamas itin didelis turtas t..y. turtas neskirtas vartojimui; esamas darbo laiko standartas yra XX a. pradžios pramoninio kapitalizmo palikimas, nebeatitinkantis modernios visuomenės galimybių, todėl trumpinamas darbo laikas; darbas laikomas savirealizacijos būdu, todėl skatinama laisvanorystė, NVO, o neturintys darbo įtraukiami į koprodukcijos kūrimą (bendrą darbą su specialistais), kuriami „laiko bankai“ (sistema, kurioje mainų vienetu yra laikas); ugdymo tikslu tampa laimingo žmogaus savybių ugdymas, lygių galimybių užtikrinimas įgyti išsilavinimą, nuolat didinamas turinčių aukštąjį išsilavinimą asmenų skaičius ir plečiamas nuolatinis mokymas/mokymasis visą gyvenimą; laimės išgyvenimas ir psichinė sveikata gali būti vertinami kaip vienas subjektyvią gerovę apibudinantis veiksnys, todėl skiriama daugiau lėšų psichinei sveikatai užtikrinti; laimingas gyvenimas ir klestėjimo prielaida – tiesioginis piliečių dalyvavimo valdyme, todėl stiprinama savivalda ir decentralizacija; teisingumas yra svarbi BNL augimo prielaida, todėl būtinas visuomenės atstovų dalyvavimas teismų darbe; laimingas žmogus jaučia priklausomybę bendruomenei, todėl valstybės uždavinys – ne tik išsaugoti tradicinę kultūrą, bet ir skatinti bendradarbiavimą ir harmoningą pusiausvyrą tarp šeimos, darbo ir laisvalaikio. Nurodyti veiksmai, įgyvendinant laimės ekonomiką, yra pirmaeiliai. Šiandieną sukaupta daug idėjų ir praktinės patirties, leidžiančios didinti BNL. BNL augimas išspręstų šiuolaikinės Lietuvos problemas – emigracija, didelį savižudybių skaičių ir pan.