10

Skatinti mokslininkus mėgėjus ir steigti kūrybines erdves


Autorius - Šarūnas Ašmantas

Pagrindinė daugelio žmonių problema Lietuvoje dabar yra kūrybingumo ir noro šviestis nebuvimas. Išsivysčiusiose Europos šalyse yra mokslininkų mėgėjų ir kūrybinių erdvių sąvokos. Mokslininkai mėgėjai užsiima realiais tyrimais ar teoriniais darbais jiems finansiškai prieinamose srityse, tuo tarpu kūrybinėse erdvėse vyksta įvairios technikos konstravimas. Žmogaus buvimas mokslininku mėgėju ar dalyvavimas kūrybinės erdvės veikloje gali pagilinti jo darbo įgūdžius, kai kuriose srityse susirasti darbą, atnešti realią naudą valstybei. Taip pat tai malonus, kūrybingas žmonių laisvalaikio praleidimo būdas. Kūrybinės erdvės turi būti skirtos įvairaus amžiaus grupėms, nuo moksleivio iki pensininko. Kūrybinės erdvės vystomos pačių žmonių lėšomis, savanoriškai, tačiau savivaldybės gali joms suteikti patalpas. Patalpas ir reikalingą techninę aplinką taip pat galėtų parūpinti aukštosios mokyklos. Dalis dėstytojų entuziastų galėtų dirbti, palaikydami kūrybines erdves. Jiems būtų skiriama valstybės parama. Taip pat kūrybinės erdvės galėtų būti steigiamos prie bibliotekų, jomis žmonės naudotųsi už saikingo dydžio abonemento mokestį. Kūrybinei erdvei sukūrus iš tiesų ką nors naujo, valstybė privalėtų padėti patentavimo procese, vėliau pasiimdama iš sėkmingo patento panaudojimo gaunamus procentus. Žiniasklaida turėtų organizuotai, protingomis priemonėmis, skatinti šį judėjimą. Didžiausiuose portaluose atsirastų skyriai, skirti populiariausioms mokslo sritims. Sėkmingi grupių veiklos rezultatai, būtų pristatomi televizijos laidose. Televizija ir radijas pagausintų laidų skaičių, susijusį su pasaulio pažinimu ir technine kūryba. Mokslas taptų masių, o ne pavienių grupių, veiklos lauku. Projekto efektas: technologiniu ir socialiniu atžvilgiu labiau išvystyta, turinti tikslą visuomenė.